Psichinė sveikata paauglių akimis

PSO duomenimis, net 20% paauglių Europoje patiria kokius nors psichikos sveikatos sutrikimus ir tai nerimą kelianti statistika, kurios nevalia ignoruoti. Vis dėlto, nepaisant šių skaičių, reikia klausti, kaip mes, paaugliai, suvokiame, kas yra psichinė sveikata? Socialinė žiniasklaida yra vienas iš pagrindinių mūsų informacijos šaltinių, tačiau, kaip joje pateikiama ir nagrinėjama informacija apie psichinę sveikatą?

Įvairūs patirčių dalijimosi būdai

Norėdami pasidalinti savo patirtimis, jaunuoliai atsižvelgia į vyraujančias tendencijas bei naudoja tokias formas, kaip humoras, kad atkreiptų dėmesį ir į kitus psichinės sveikatos sutrikimų aspektus. Šie patirčių pasidalinimai pritraukia didelę auditoriją, nes toks turinys siekia tūkstančius ar milijonus peržiūrų. (Apačioje kairėje K reiškia tūkstantį, o M – milijoną).

Tačiau šis jaunimo taikomas tabu paneigimo būdas, nėra lengvai kontroliuojamas ir dažnai veda prie tam tikrų sutrikimų, įpročių šlovinimo ar idealizavimo. Pavyzdžiui, „pjaustymasis“ (savęs žalojimas, randai, deginimas…) plačiai aptariamas „TikTok“ platformoje ir pristatomas kaip saugi savęs žalojimo forma. Šios praktikos pabrėžia pozityvų ir estetišką kontekstą, pavyzdžiui, „koketės estetiką“, kuri tarsi švenčia pozityvią ir mergaitišką bendruomenę, simbolizuojamą rožinio kaspino ženklu. Šis ženklas naudojamas vaizdo įrašuose kaip pagrindinis akcentas, kuris perdėtai idealizuoja savižalą ir sumenkina pačios žalojimosi problemos rimtumą.

Kai kurie prekių ženklai siekdami didesnių pardavimų kuria produktų reklamas ir kaip įkvėpimo šaltinį pasitelkia psichinės sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, „UNI/VERE PARFUMERIE“ parduoda kvepalus, skirtus žmonėms, kurie susiduria su obsesiniais kompulsiniais sutrikimais bei valgymo sutrikimais. Nors šie vaizdo įrašai nėra patys populiariausi, jie vis tiek kelia grėsmę juos žiūrintiems paaugliams. Toks turinys gali prisidėti prie padidėjusios hospitalizavimo statistikos dėl savižalos, kuri beje, nuo 2021 m. padidėjo 63% tarp 10–14 metų mergaičių (DREES, 2024).

Dažniausia socialinėje žiniasklaidoje aktyvus yra jaunimas, tačiau jie nėra vieninteliai, kurie išreiškia savo nuomonę psichinės sveikatos tematika. Mažiau žinomi psichologai taip pat stengiasi dalintis savo profesiniu požiūriu.

Profesionalų įžvalgos

Jungtinėje Karalystėje, psichologė „Dr. Julie“ kuria „TikTok“ vaizdo įrašus, sulaukiančius net 4,7 mln. peržiūrų. Panašaus braižo psichologė kurianti turinį Prancūzijoje yra „Delphine.py“, kuri taip pat siekia panaikinti vyraujančias psichologijos stigmas.

Panašių pavyzdžių socialiniuose tinkluose yra gausu – vis daugiau psichinės sveikatos specialistų dalijasi informacija šiomis temomis, laikydamiesi platformų taisyklių ir vyraujančių tendencijų. Tačiau daugumai jų nepavyksta pasiekti tokio peržiūrų skaičiaus kaip „Dr. Julie“. Kodėl? Atsakymas slypi pačiose socialinės žiniasklaidos platformose. Jose galioja paprastos taisyklės: turinys turi būti patrauklus, estetiškas ir lengvai atpažįstamas. Pats pateikimas yra kur kas svarbesnis nei turinys. Mažesnes peržiūras gali lemti tai, kad profesionalai dažnai neturi tinkamos įrangos kokybiškam vaizdui kurti bei stokoja redagavimo įgūdžių, todėl jų auditorija ir yra mažesnė.

Žiniasklaida bei nuomonės formuotojai

Kalbant apie socialinius tinklus, būtina paminėti ir jų atstovus. Jei atrodo, kad jaunimui trūksta juos atstovaujančio balso, tai kai kurios jaunos įžymybės (puikiai išmanančios socialinės žiniasklaidos taisykles) per pastaruosius kelerius metus nusprendė atlikti šį vaidmenį. Viena jų – „Lena Situations“, 26 metų visame pasaulyje žinoma prancūzų nuomonės formuotoja, dažnai pasisakanti apie kasdien patiriamą nerimą. Ji netgi dalijosi, kad 2023 m. dėl streso sukeltos opos gulėjo ligoninėje. Dar viena žymi nuomonės formuotoja, 24 metų Madeline Argy, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, taip pat dalijasi savo patirtimi su valgymo sutrikimais, nerimu ir depresija. Šios jaunos asmenybės yra aktyvios ne tik virtualioje erdvėje. Viena jų – „Youtube“ turinio kūrėja Marine LB“, (26 m.) „ kuriai rūpi nerimo problematika ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir realybėje. Ji sukūrė keletą vadinamų „saugių vietų“, žinomuose renginiuose, tokių kaip festivalis „Lollapalooza“. Kaip skelbiame „Twitter“ paskyroje, šios „saugios vietos“ sukurtos visiems, kuriems festivalio metu rūpi psichinė sveikata ir kuriems kyla poreikis pailsėti“.

Temos

Socialinė žiniasklaida per dažnai atspindi realybę. Prancūzijoje vyriausybė, vykdydama konkrečius veiksmus (programas, intervencijas), rengia įvairias informavimo kampanijas apie patyčias mokyklose. Tačiau šia tema yra ir daug virtualiai prieinamo turinio. Pavyzdžiui, Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė sukūrė kampaniją, kuri buvo sėkminga ne dėl turinio, o dėl prasto rinktinės narių žaidimo, kas įtakojo kampanijos išjuokimą. Nors esminis tikslas buvo skleisti žinią apie patyčias, ši misija tam tikra prasme buvo išpildyta, nes daugiau žmonių sužinojo apie jas per humoristinę perspektyvą.

Kita dažna ir aktuali tema socialiniuose tinkluose yra mokykloje patiriamas spaudimas. Sud Ouest svetainės duomenimis, tai yra pagrindinis prancūzų paauglių nerimo veiksnys.

Ribos

Socialinė žiniasklaida toli gražu nėra tobulas įrankis; jos kokybė įtakoja, kaip tos temos yra pateikiamos.

Kad padidintų turinio matomumą ir pasiekiamumą, platformos kuria atitinkamas grotažymes. Tokiu būdu, psichinės sveikatos sutrikimai bei jų priežastys naudojami reklamuoti sukurtus vaizdo įrašus ar siekiant parodyti tam tikrą gyvenimo estetiką, pavyzdžiui, grotažymė „toksiška mokymosi motyvacija“.

Be to, kai kurie vaizdo įrašai yra sukurti ne profesionalų, kas didina klaidingos informacijos sklaidą ir atitinkamai neteisingą savidiagnozę. Dėl įdiegtų filtrų ir algoritmų sistemų iškyla ir kita problema: jei nesusidomime rodomu turiniu – mums jis ir nebūna rodomas ir atvirkščiai, kai mūsų kanalai tampa perkrauti informacija, patiriame neigiamą informacinį efektą.

Pastebima, kad vyrus socialinė žiniasklaida veikia mažiau. Remiantis 2023 m. DREES atliktu tyrimu, tik 2000 jaunų vyrų iš 10 000 tokio pat amžiaus merginų buvo paguldyti į ligoninę dėl savęs žalojimo. Kai „TikTok“ platformos paieškoje suvedate „psichiniai sutrikimai“, galite pastebėti skirtumą, kaip ši tema nagrinėjama: tik vienas iš septynių vaizdo įrašų yra sukurtas vyrų.

Ar tai reiškia, kad vaikinai patiria mažiau nerimo?

Atsakymas būtų ne, mes tiesiog pastebime skirtingą jaunų merginų ir vaikinų elgesį. Place des Sciences atliktas tyrimas atskleidė, kad vyrų psichinės sveikatos sutrikimai dažniausiai pasireiškia „dirglumu ir net tam tikra įtampa ar agresyvumu asmeniniuose santykiuose“. Dėl to jie linkę vartoti daugiau priklausomybę sukeliančių medžiagų, kad numalšintų šią įtampą, tad labiau tikėtina, jog išsivystys priklausomybė. Tačiau šis aspektas yra nepakankamai išnagrinėtas tiek realiame gyvenime, tiek socialiniuose tinkluose.

Apibendrinant galima teigti, jog nepaisant patrauklių ir trumpų informacijos pateikimo formatų, socialinė žiniasklaida nepaiso psichinės sveikatos temos sudėtingumo ir jos subtilybių bei galiausiai nepasiekia tos gyventojų dalies, kuriai labiausiai reikia didesnio supratimo apie psichinę sveikatą.

Tekstą parengė: Alexis, 16 metų

Nuorodos

Hazo, J.-B., Pirard, P., Jollant, F., & Vuagnat, A. (2024). Hospitalisations pour geste auto-infligé : une progression inédite chez les adolescentes et les jeunes femmes en 2021 et 2022. DREES, Études et Résultats, (n° 1300). https://drees.solidarites-sante.gouv.fr/240516_ERHospiGestesAutoInfliges.

Sud Ouest. (2024, 30 janvier). Près d’un adolescent sur deux touché par l’anxiété, selon une nouvelle étude. https://www.sudouest.fr/sante/pres-d-un-adolescent-sur-deux-touche-par-l-anxiete-selon-une-nouvelle-etude-18360647.php?csnt=190c66738e6

ONU. (2021, 17 novembre). Santé mentale des adolescents. https://www.who.int/fr/news-room/fact-sheets/detail/adolescent-mental-health

Worms-Ehrminger, M. (2023, mars 4). Santé mentale des hommes : les garçons pleurent aussi. Place des Sciences. https://placedessciences.fr/blog/2023/03/04/les-garcons-pleurent/