Nors gyvename laikmetyje, kuris pasižymi vis didėjančiu sąmoningumu dėl psichinės sveikatos problemų, tačiau jaunimas vis dar atsiduria tarsi kryžkelėje: blaškomas tarp noro kalbėti ir baimės būti nesuprastam. Stigmatizavimas, kurio šaknys yra giliai įsišaknijusios išankstiniuose nusistatymuose bei dažnai slypi nesusipratime, toliau išlieka pagrindine kliūtimi garsiai kalbėti apie psichikos sutrikimus bei ieškoti pagalbos. Šio straipsnio tikslas – ištirti įvairius šios problemos aspektus ir pasiūlyti sprendimus, skatinančius labiau užjaučiantį ir įtraukiantį požiūrį.
Problemos identifikavimas
Jaunimo psichikos sveikatos sutrikimai nėra pavienis reiškinys, jis atliepia pasaulyje vyraujančias tendencijas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 20 % vaikų ir paauglių visame pasaulyje kenčia nuo psichikos sutrikimų, kurie gali turėti pražūtingų padarinių jų vystymuisi, išsilavinimui ir gebėjimui gyventi visavertį gyvenimą. Depresija, nerimas, elgesio sutrikimai yra vieni iš dažniausiai diagnozuojamų sutrikimų, kurių kiekvienas kelia unikalių atpažinimo ir įsikišimo iššūkių.
Kliūtys apsunkinančios pagalbos suteikimą
Kelias link pripažinimo ir pagalbos priėmimo yra pilnas kliūčių, daugiausia dėl visuomenėje vyraujančių neigiamų stereotipų bei dėl bendro psichinės sveikatos supratimo trūkumo. Baimei būti vertinamiems bendraamžių, šeimos ar visuomenės, ir gėdos dėl psichinių sutrikimų, daugelį jaunų žmonių skatina atvirai nesidalinti savo patirtimi. Šį nenorą labiau sustiprina dažnai netikslus ir stigmatizuojantis psichikos ligų vaizdavimas žiniasklaidoje, populiariojoje kultūroje, tai skatina tylos ir izoliacijos ciklą.
Sprendimai ir metodai
Norint nutraukti stigmos ratą, būtina vadovautis daugialypiu požiūriu, orientuotu į švietimą, paramą ir jaunimo įgalinimą. Štai keletas konkrečių žingsnių:
- Švietimas ir sąmoningumas: įtraukti psichikos sveikatos ugdymo programas į mokyklų programas, kad jaunuoliai įgytų reikiamų žinių, suprastų bei rūpintųsi savo psichine sveikata bei ugdytų empatiją kitiems.
- Teigiamo pavyzdžio skatinimas: akcentuoti sėkmės istorijas ir dalintis pasveikusiųjų patirtimis, siekiant parodyti, jog psichikos ligas galima sėkmingai valdyti, o pagalbos ieškojimas yra stiprybės ženklas.
- Bendruomenės parama: skatinti psichinės sveikatos klubų kūrimą mokyklose ir universitetuose, kuriuose būtų galima saugiai dalyintis erdve, prižiūrint apmokytiems specialistams.
- Prieiga prie kokybiškų išteklių: pagerinti prieigą prie jaunimui tinkamų psichikos sveikatos paslaugų, įskaitant pagalbos linijas, sveikatingumo programas ir internetines terapijas, siūlant prieinamą ir anoniminę paramą.
Link ateities be stigmų
Kova su jaunimo psichikos sveikatos stigma yra kolektyvinė atsakomybė, reikalaujanti visos visuomenės įsitraukimo: pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, tėvų ir ypač pačio jaunimo įsitraukimo. Puoselėdami aplinką, kurioje pažeidžiamumas pripažįstamas, kaip neatsiejama žmogaus patirties dalis, galime prisidėti prie ateities, kurioje į psichinę sveikatą būtų žiūrima taip pat atvirai ir rimtai, kaip į fizinę sveikatą.
Nuorodos
UNICEF. (2023, 14 november). Adolescent mental health statistics – UNICEF DATA. UNICEF DATA. https://data.unicef.org/topic/child-health/mental-health/#:~:text=Mental%20health%20conditions%20constitute%20a,girls)%20boys%20and%20girls%20globally.
Willibald Zeck, Joanna Lai, UNICEF, Stellenbosch University, De Carvalho Eriksson, C., Banati, P., Basu, R., Carvajal, L., Ferencic, N., Hijazi, Z., Kitamura, T., Mariano, L., Prabhu, S. M., Trossero, A., Levy, M., & Sanchita Jain. (2020). Adolescent mental health matters (S. Skeen, M. Marlow, O. Akin-Olugbade, T. Jain, A. Cui, & P. Vyas, Reds.). https://www.unicef.org/media/82926/file/Adolescent-Mental-Health-Matters-Report-Final-July2020.pdf
World Health Organization: WHO. (2022, 8 juni). Mental disorders. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/mental-disorders