Socialiniai tinklai buvo sukurti dėl socialinio ir kūrybiniu tikslo. Tačiau jie taip pat gali tapti pavojinga vieta, ypač jauniems žmonėms bei jų psichinei sveikatai. Ar įmanoma rasti kompromisą?
Bendroji apžvalga
2022 m. Europoje internetu naudojosi 98 % 15–24 metų amžiaus paauglių, pasaulio vidurkis siekia 75 %. Remiantis GWI platformos duomenimis, Europos Z kartos atstovai socialiniuose tinkluose praleidžia vidutiniškai apie 3 valandas per dieną, šiek tiek mažiau nei Lotynų Amerikoje (3 val. 55 min.), Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje (3 val. 26 min.) ar Šiaurės Amerikoje (3 val.). Nustatyta, kad 35% paauglių (į kuriuos buvo atsižvelgta apklausoje) „nerimauja, kad per daug laiko praleidžia socialinėje erdvėje“, o 42% naudojasi socialiniais kanalais „laisvam laikui užpildyti“. Palyginti su kitomis amžiaus kategorijomis, paaugliams taip pat dažniau įtaką daro turinio kūrėjai.
Kokios yra galimos pasėkmės?
Laikas, praleistas peržiūrint socialinių tinklų srautą yra pagrindinis aspektas tiriant socialinės žiniasklaidos poveikį psichinei sveikatai. „US Surgeon General’s Advisory“ praneša, kad „paaugliai, kurie socialinėje erdvėje praleidžia daugiau nei tris valandas per dieną, turi dvigubai didesnę riziką susidurti su psichinės sveikatos pasekmėmis, įskaitant depresijos ir nerimo simptomus“.
Toje pačioje ataskaitoje teigiama, kad „įprastą darbo dieną beveik 1 iš 3 paauglių pripažįsta, kad telefonu naudojasi iki vidurnakčio ar vėliau. Nors praleistas laikas prie ekrano apima įvairią skaitmeninę veiklą, socialiniai tinklai yra dažniausiai paauglių naudojamos programos”. Socialiniai tinklai yra grįsti algoritmais, skirtais rodyti vartotojams turinį pagal jų pageidavimus – taip mūsų smegenyse yra formuojamas atlygio sistemos kūrimas – nekontroliuojamas ekrano laiko naudojimas gali būti lyginamas su tikra priklausomybe, o pasekmės yra panašios į narkotikų vartojimą ar priklausomybę nuo azartinių lošimų“.
Laipsniškas miego valandų sumažėjimas dėl miego ritmo pasikeitimo (prabudimų), kurį sukelia ekrano poveikis, gali sukelti depresijos simptomus, mintis apie savižudybę ir iššaukti kitą neprognozuojamą elgesį. Be to, piktnaudžiavimas socialine medija ženkliai padidina ADHD išsivystymo tikimybę, taip pat išryškina vadinamąją FOMO būseną („baimę praleisti“), nerimą būti atskirtam nuo įvykių ir gyvenimo apskritai.
Tarp jaunų moterų, sunkiausiosiomis nuolatinio kontakto su nepasiekiamais modeliais pasekmės tampa valgymo sutrikimų atsiradimas. Šią opią problemą dar labiau apsunkina dažnas filtrų, įvairių programų naudojimas nuotraukoms redaguoti, ši tendencija labiausia paplitusi Instragram tinkle. Dažnai savęs gražinimo poreikis kyla iš noro pritapti bei gauti patvirtinimą apie pakankamą savo vertę, matuojamą per patiktukus ar interakcijas.
Socialiniuose tinkluose taip pat yra nerimą keliančio žalingo turinio, pavyzdžiui, tokio, kuris skatina jaunus žmones ryžtis ekstremaliems poelgiams, dažnai sukeliantiems dramatiškas pasekmes. Ypatingai norisi paminėti platformos „Tik Tok“ vaidmenį, kuriame išplitę pavojingi iššūkiai („The Blackout“ iššūkis, „Benadryl“ iššūkis, „Skull Breaker iššūkis“ ir kt).
Galiausiai, socialinės žiniasklaidos individualizmas, stipriai įtakotas dėl pandemijos sukeltos socialinės izoliacijos, sustiprina vienišumo jausmą, kuris tampa palankia terpe vystytis psichikos sutrikimams. Trumpai tariant, esame vis labiau susiję ir vis mažiau tarpusavyje susiję.
Ką galime dėl to padaryti?
Jei radikalus pasirinkimas visam laikui viską išjungti yra neįmanomas, galima apriboti naudojimąsi socialine žiniasklaida, nustatant saugumo ribas, per kurias vaikai ir paaugliai būtų apriboti. Norint tai pasiekti, būtinas bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių: valstybinių institucijų, technologinių įmonių, tėvų ir, žinoma, jaunųjų vartotojų, kurie ne tik turėtų sužinoti apie sveikesnį savo turimų priemonių naudojimą, bet ir patys taptų ambasadoriais. Skleistų šias gerąsias praktikas ir didintų supratimą apie psichikos sveikatos svarbą tarp savo bendraamžių. Taip labiau išnaudotume visas teigiamas socialinės žiniasklaidos teikiamas naudas.
Teigiama socialinės medijos pusė: sąmoningumo didinimas ir egzistuojamų stereotipų laužymas
„Socialinė žiniasklaida gali būti nuostabi priemonė dalintis grožiu ir žiniomis su kitais žmonėmis. Tai ne tik vieta vienatvei, bet ir erdvė dialogams su kitais, kuriose laužomi stereotipai ir tabu, patiktukas po patiktuko, o liga paverčiama tiltu, vienija žmones, o ne atskiria juos. Taip atsitinka daugelyje socialinių profilių, kurių turinyje vyrauja menas ar ironija, nes taip jie perteikia savo psichinės sveikatos temas. Atskleidimas ir normalizavimas vyksta per spalvingus piešinius ar nepagarbius įrašus. Šių profilių puikūs pavyzdžiai yra britų iliustratorė Gemma Correll (@gemmacorrell), kanadietė Maude Bergeron (@lesfoliespassageres), amerikietės Liz Fosslien ir Mollie West Duffy (@lizandmollie) bei italų psichoterapeutė ir iliustratorė Francesca Parisi (@terapiadinterni) pasakojimai“.
Išvada
Besaikis socialinės medijos naudojimas gali pakenkti žmonių psichinei sveikatai. Tačiau naudodami tuos pačius įrankius žmonės gali ir įgyti išteklių susidoroti su savo liga. Kurstydami veiksmingą patirties, paramos ir dalijimosi grandinę jie gali laužyti juos supantį išankstinių nusistatymų ir krištolinį baimės rutulį. Tokiu būdu jie pilnai išnaudos socialinės žiniasklaidos potencialą, darydami (šį kartą teigiamą) įtaką vartotojams, ypatingai jaunajai kartai.
Tekstą parengė Giulia Castelli
Nuorodos
- GWI. (2023). Social media by generation. Infographic. https://www.gwi.com/reports/social-media-use-by-generation
- US Public Health Service. (2023). Social Media and Youth Mental Health: The U.S. Surgeon General’s Advisory. https://www.hhs.gov/sites/default/files/sg-youth-mental-health-social-media-advisory.pdf
Pastaba: Kalbant apie jaunimo ir socialinės žiniasklaidos santykį, reikia pabrėžti, kad iki šiol nėra nustatyta tiesioginio ryšio tarp naudojimosi socialine žiniasklaida ir psichinės sveikatos pablogėjimo. Tačiau, statistika ne visada gali būti išsami, kad įvertintume tokią plačią panoramą. Iš tiesų, jaunų žmonių santykis su internetu ir jo poveikis jų sveikatai gali keistis atsižvelgiant į jų stiprybes ir pažeidžiamumą, taip pat nuo socialinėje žiniasklaidoje praleidžiamo laiko bei jų socialinės, kultūrinės ir ekonominės padėties.