„Kiekvienas, kuris įsitikinęs, jog yra nepakartojamas ir tuo pačiu metu turintis monstriškąją savo pusę, tiesiog vieninteliu puslapio pravertimu, gali ten rasti patvirtinimą ar atpažinimą tuo, kuo jis iš tiesų yra ar atrasti to fakto patvirtinimo jausmą.“
Régine Detambel
Idėja, kad pasakojimas turi terapinį poveikį žmonių protui, kilo penktame amžiuje prieš Kristų, kai Aristotelis savo „Poetikoje“ išplėtojo katarsio sąvoką. Graikų filosofas tikėjo, kad pamaldumo ir siaubo emocijos, kurias sukelia tragedija, žmonėms gali teikti naudos. Susitapatindami su veikėju jie patiria šias emocijas iš „saugios“ stebėtojo pozicijos ir taip išvalo savo protą nuo panašių jausmų bei patirčių.
Kas yra biblioterapija?
Biblioterapija – terapijos būdas, kai skaitant knygas keliami savęs pažinimo klausimai, tai pagalba žmonėms, sergantiems psichikos sutrikimais. Metodas tinka ir suaugusiųjų bei paauglių savęs pažinimo plėtojimui, jų asmeninių gebėjimų ir psichologinių išteklių stiprinimui. Gydomoji literatūra skatina pažvelgti iš šalies į savo jausmus, padeda išgydyti gilias ir skausmingas vidines žaizdas, suteikia bendrumo jausmą bei vidinės stiprybės, skaitytojui sužinojus, jog sunkumus patiria ne jis vienas.
Apie teigiamą šio metodo naudą žinota dar senovėje, tačiau pirmasis konkretus biblioterapijos pritaikymas įvyko 1930 m., kai psichiatras William Menninger nusprendė skirti knygas karo veteranams, sergantiems potrauminiu streso sutrikimu kaip priemonę gerinti jų būklę. Nuo tos akimirkos biblioterapiją tyrinėjo keli mokslininkai iš viso pasaulio, atrasta vis daugiau jos naudos teikiamų įrodymų bei nepaprastų atradimų.
Administravimo tipai
Biblioterapija apima tiek medicinos, tiek švietimo sritis. Pirmuoju atveju tai derinama su sveikatos priežiūros darbuotojo vadovaujama terapija psichofiziniam sutrikimui gydyti. Antruoju atveju jis taikomas žmonių gyvenimo kokybei gerinti – nesvarbu, tai vaikai, studentai, suaugusieji ar senyvo amžiaus žmonės – šis procesas administruojamas mokytojų, bibliotekininkų, pedagogų ir socialinės srities specialistų.
Ar yra šio metodo pagrįstumo įrodymų?
Keletas tarptautinių mokslinių tyrimų rodo, kad skaitymas ir pasakojimas apskritai turi teigiamą poveikį asmenims, kenčiantiems nuo depresijos, nerimo sutrikimų ir yra veiksmingi gydant disleksiją, autizmą bei neurodegeneracines ligas, tokias kaip demencija ar Alzheimerio liga. Be to, jie gerina kūrybiškumą, stiprina emocinį intelektą ir teigiamai veikia nuotaiką, nes stimuliuoja neurocheminius siųstuvus, tokius kaip oksitocinas, dopaminas ir endorfinai.
Dvi tos pačios monetos pusės: skaitytojas ir rašytojas
Pasak amerikiečių mokslininkės Caroline Shrodes, biblioterapija susijusi su identifikavimu, įgalintu minčių skaitymu ir empatija – dvi fundamentalios žmogaus pažinimo funkcijos – katarsis ir savistaba. Introspekcija suteikia gilesnį savęs pažinimą, tai ypač svarbu paaugliams, kurie kuria savo tapatybę per socialinius santykius bei dažnai lygina save su bendraamžiais. Ne tik skaitymas, bet ir rašymas – ypač autobiografinis – turi tokią vidinę galią, išskiriančią vidines, dažnai nesąmoningas, emocijas.
Pagykite su knyga
Šiandien biblioterapija yra ypač populiarinama Anglijoje per nacionalinį projektą – „Books on Prescription“ („knygos su receptu“). Jį sudaro sveikatos priežiūros darbuotojų knygų receptai psichikos sutrikimams gydyti; pacientas nueina į artimiausią vietinę biblioteką su savo „receptu“ ir gauna gydytojo paskirtą knygą. Šios „sveikos“ knygos atrinktos iš sąrašo, kurį rekomenduoja ne pelno siekianti asociacija „The Reading Agency“ („Skaitymo Agentūra“) pagal programą „Reading Well“ („geras skaitymas“). Šios terapinės knygos priklauso skirtingiems žanrams – nuo dokumentikos iki skirtų jauniems suaugusiems bei paveikslėlių knygų, tokių kaip Tomo Percivalio „Ruby“. Visi šie žanrai anksčiau yra patvirtinti pagrindinių Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros asociacijų ir Sveikatos departamento.
Be to, per pastarąjį dešimtmetį pasirodė daugybė knygų šia tema, viena jų Ellos Berthoud ir Susan Elderkin „Novel Cure: from A iki Z of Literary Remedies“ (2013 m.) („Romanas išgydo: literatūrinių vaistų abėcėlė“), kurioje kataloguojami įvairūs literatūros kūriniai pagal poreikius dėl jų terapinio poveikio. „Gyventi be literatūros – rašo autoriai pratarmėje – reiškia prarasti galimybę gyventi praturtėjus pamokomis tų, kurie gyveno dar prieš mus“.
Kas toliau?
Strateginio projekto partneriai iš penkių Europos šalių drauge įgyvendinantys „Breaking Taboos About Mental Health“ projektą siekia griauti psichinės sveikatos stereotipus ir egiztuojančius tabu, kurie stigmatizuoja bei izoliuoja žmones, susiduriančius su psichikos sveikatos sutrikimais. Siekdami didinti paauglių sąmoningumą ir palydėti su tomis bėdomis susiduriančius jaunuolius, kuriame penkis interaktyvius komiksus temomis: „Keisti požiūrį į…“ (nerimas, depresija, negalia ir pan.). Projektinių veiklų metu, vykstančių kiekvienoje partnerių šalyje, bet ir tapti savo istorijų kūrėjais, jaunuoliai galės ne tik skaityti šiuos komiksus,taikydami biblioterapiją savo asmeniniams iššūkiams ir problemoms spręsti.
Tekstą parengė Giulia Castelli