{"id":2419,"date":"2024-03-07T10:08:48","date_gmt":"2024-03-07T09:08:48","guid":{"rendered":"https:\/\/breaking-taboos.eu\/2024\/03\/07\/paaugliai-ir-socialiniai-tinklai-priestaringi-santykiai\/"},"modified":"2024-07-18T16:02:35","modified_gmt":"2024-07-18T14:02:35","slug":"paaugliai-ir-socialiniai-tinklai-priestaringi-santykiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/breaking-taboos.eu\/lt\/2024\/03\/07\/paaugliai-ir-socialiniai-tinklai-priestaringi-santykiai\/","title":{"rendered":"Paaugliai ir socialiniai tinklai: prie\u0161taringi santykiai"},"content":{"rendered":"\n

Socialiniai tinklai buvo sukurti d\u0117l socialinio ir k\u016brybiniu tikslo. Ta\u010diau jie taip pat gali tapti pavojinga vieta, ypa\u010d jauniems \u017emon\u0117ms bei j\u0173 psichinei sveikatai. Ar \u012fmanoma rasti kompromis\u0105?<\/p>\n\n

Bendroji ap\u017evalga<\/h2>\n\n

2022 m. Europoje internetu naudojosi 98 % 15\u201324 met\u0173 am\u017eiaus paaugli\u0173, pasaulio vidurkis siekia 75 %. Remiantis GWI platformos duomenimis, Europos Z kartos atstovai socialiniuose tinkluose praleid\u017eia vidutini\u0161kai apie 3 valandas per dien\u0105, \u0161iek tiek ma\u017eiau nei Lotyn\u0173 Amerikoje (3 val. 55 min.), Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje (3 val. 26 min.) ar \u0160iaur\u0117s Amerikoje (3 val.). Nustatyta, kad 35% paaugli\u0173 (\u012f kuriuos buvo atsi\u017evelgta apklausoje) \u201enerimauja, kad per daug laiko praleid\u017eia socialin\u0117je erdv\u0117je\u201c, o 42% naudojasi socialiniais kanalais \u201elaisvam laikui u\u017epildyti\u201c. Palyginti su kitomis am\u017eiaus kategorijomis, paaugliams taip pat da\u017eniau \u012ftak\u0105 daro turinio k\u016br\u0117jai.<\/p>\n\n

Kokios yra galimos pas\u0117km\u0117s?<\/h2>\n\n

Laikas, praleistas per\u017ei\u016brint socialini\u0173 tinkl\u0173 sraut\u0105 yra pagrindinis aspektas tiriant socialin\u0117s \u017einiasklaidos poveik\u012f psichinei sveikatai. \u201eUS Surgeon General\u2019s Advisory\u201c prane\u0161a, kad \u201epaaugliai, kurie socialin\u0117je erdv\u0117je praleid\u017eia daugiau nei tris valandas per dien\u0105, turi dvigubai didesn\u0119 rizik\u0105 susidurti su psichin\u0117s sveikatos pasekm\u0117mis, \u012fskaitant depresijos ir nerimo simptomus\u201c.<\/p>\n\n

Toje pa\u010dioje ataskaitoje teigiama, kad „\u012fprast\u0105 darbo dien\u0105 beveik 1 i\u0161 3 paaugli\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad telefonu naudojasi iki vidurnak\u010dio ar v\u0117liau. Nors praleistas laikas prie ekrano apima \u012fvairi\u0105 skaitmenin\u0119 veikl\u0105, socialiniai tinklai yra da\u017eniausiai paaugli\u0173 naudojamos programos”. Socialiniai tinklai yra gr\u012fsti algoritmais, skirtais rodyti vartotojams turin\u012f pagal j\u0173 pageidavimus \u2013 taip m\u016bs\u0173 smegenyse yra formuojamas atlygio sistemos k\u016brimas \u2013 nekontroliuojamas ekrano laiko naudojimas gali b\u016bti lyginamas su tikra priklausomybe<\/strong>, o pasekm\u0117s yra pana\u0161ios \u012f narkotik\u0173 vartojim\u0105 ar priklausomyb\u0119 nuo azartini\u0173 lo\u0161im\u0173\u201c.<\/p>\n\n

Laipsni\u0161kas miego valand\u0173 suma\u017e\u0117jimas d\u0117l miego ritmo pasikeitimo (prabudim\u0173), kur\u012f sukelia ekrano poveikis, gali sukelti depresijos simptomus<\/strong>, mintis apie savi\u017eudyb\u0119 ir i\u0161\u0161aukti kit\u0105 neprognozuojam\u0105 elges\u012f<\/strong>. Be to, piktnaud\u017eiavimas socialine medija \u017eenkliai padidina ADHD<\/strong> i\u0161sivystymo tikimyb\u0119, taip pat i\u0161ry\u0161kina vadinam\u0105j\u0105 FOMO<\/strong> b\u016bsen\u0105 (\u201ebaim\u0119 praleisti\u201c), nerim\u0105 b\u016bti atskirtam nuo \u012fvyki\u0173 ir gyvenimo apskritai.<\/p>\n\n

Tarp jaun\u0173 moter\u0173, sunkiausiosiomis nuolatinio kontakto su nepasiekiamais modeliais pasekm\u0117s tampa valgymo sutrikim\u0173<\/strong> atsiradimas. \u0160i\u0105 opi\u0105 problem\u0105 dar labiau apsunkina da\u017enas filtr\u0173, \u012fvairi\u0173 program\u0173 naudojimas nuotraukoms redaguoti, \u0161i tendencija labiausia paplitusi Instragram tinkle. Da\u017enai sav\u0119s gra\u017einimo poreikis kyla i\u0161 noro pritapti bei gauti patvirtinim\u0105 apie pakankam\u0105 savo vert\u0119, matuojam\u0105 per patiktukus ar interakcijas.<\/p>\n\n

Socialiniuose tinkluose taip pat yra nerim\u0105 kelian\u010dio \u017ealingo turinio<\/strong>, pavyzd\u017eiui, tokio, kuris skatina jaunus \u017emones ry\u017etis ekstremaliems poelgiams, da\u017enai sukeliantiems dramati\u0161kas pasekmes. Ypatingai norisi pamin\u0117ti platformos \u201eTik Tok\u201c vaidmen\u012f, kuriame i\u0161plit\u0119 pavojingi i\u0161\u0161\u016bkiai (\u201eThe Blackout\u201c i\u0161\u0161\u016bkis, \u201eBenadryl\u201c i\u0161\u0161\u016bkis, \u201eSkull Breaker i\u0161\u0161\u016bkis\u201c ir kt).<\/p>\n\n

Galiausiai, socialin\u0117s \u017einiasklaidos individualizmas, stipriai \u012ftakotas d\u0117l pandemijos sukeltos socialin\u0117s izoliacijos<\/strong>, sustiprina vieni\u0161umo jausm\u0105, kuris tampa palankia terpe vystytis psichikos sutrikimams. Trumpai tariant, esame vis labiau susij\u0119 ir vis ma\u017eiau tarpusavyje susij\u0119.<\/p>\n\n

K\u0105 galime d\u0117l to padaryti?<\/h2>\n\n

Jei radikalus pasirinkimas visam laikui visk\u0105 i\u0161jungti yra ne\u012fmanomas, galima apriboti naudojim\u0105si socialine \u017einiasklaida, nustatant saugumo ribas, per kurias vaikai ir paaugliai b\u016bt\u0173 apriboti. Norint tai pasiekti, b\u016btinas bendradarbiavimas tarp skirting\u0173 \u0161ali\u0173: valstybini\u0173 institucij\u0173, technologini\u0173 \u012fmoni\u0173, t\u0117v\u0173 ir, \u017einoma, jaun\u0173j\u0173 vartotoj\u0173, kurie ne tik tur\u0117t\u0173 su\u017einoti apie sveikesn\u012f savo turim\u0173 priemoni\u0173 naudojim\u0105, bet ir patys tapt\u0173 ambasadoriais. Skleist\u0173 \u0161ias ger\u0105sias praktikas<\/strong> ir didint\u0173 supratim\u0105 apie<\/strong> psichikos sveikatos svarb\u0105 tarp savo bendraam\u017ei\u0173. Taip labiau i\u0161naudotume visas teigiamas socialin\u0117s \u017einiasklaidos teikiamas naudas. <\/p>\n\n

Teigiama socialin\u0117s medijos pus\u0117: s\u0105moningumo didinimas ir egzistuojam\u0173 stereotip\u0173 lau\u017eymas<\/h2>\n\n

\u201eSocialin\u0117 \u017einiasklaida gali b\u016bti nuostabi priemon\u0117 dalintis gro\u017eiu ir \u017einiomis su kitais \u017emon\u0117mis. Tai ne tik vieta vienatvei, bet ir erdv\u0117 dialogams su kitais, kuriose lau\u017eomi stereotipai ir tabu, patiktukas po patiktuko, o liga paver\u010diama tiltu, vienija \u017emones, o ne atskiria juos. Taip atsitinka daugelyje socialini\u0173 profili\u0173, kuri\u0173 turinyje vyrauja menas ar ironija, nes taip jie perteikia savo psichin\u0117s sveikatos temas. Atskleidimas ir normalizavimas vyksta per spalvingus pie\u0161inius ar nepagarbius \u012fra\u0161us. \u0160i\u0173 profili\u0173 puik\u016bs pavyzd\u017eiai yra brit\u0173 iliustrator\u0117 Gemma Correll (@gemmacorrell<\/a>), kanadiet\u0117 Maude Bergeron (@lesfoliespassageres<\/a>), amerikiet\u0117s Liz Fosslien ir Mollie West Duffy (@lizandmollie<\/a>) bei ital\u0173 psichoterapeut\u0117 ir iliustrator\u0117 Francesca Parisi (@terapiadinterni<\/a>) pasakojimai\u201c.<\/p>\n\n

I\u0161vada<\/h2>\n\n

Besaikis socialin\u0117s medijos naudojimas gali pakenkti \u017emoni\u0173 psichinei sveikatai. Ta\u010diau naudodami tuos pa\u010dius \u012frankius \u017emon\u0117s gali ir \u012fgyti i\u0161tekli\u0173 susidoroti su savo liga. Kurstydami veiksming\u0105 patirties, paramos ir dalijimosi grandin\u0119 jie gali lau\u017eyti juos supant\u012f i\u0161ankstini\u0173 nusistatym\u0173 ir kri\u0161tolin\u012f baim\u0117s rutul\u012f. Tokiu b\u016bdu jie pilnai i\u0161naudos socialin\u0117s \u017einiasklaidos potencial\u0105, darydami (\u0161\u012f kart\u0105 teigiam\u0105) \u012ftak\u0105 vartotojams, ypatingai jaunajai kartai.<\/p>\n\n

<\/p>\n\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 Giulia Castelli<\/p>\n\n

<\/p>\n\n

Nuorodos<\/h2>\n\n